Unisex gerai, unisex blogai... Belytė mada nenustoja kurstyti smarkių diskusijų jau daugiau nei pusšimtį metų – nuo tada, kai, Antrajam pasauliniam karui gerokai pakeitus lyčių vaidmenis, pradėjo lietis riba tarp vyriškumo ir moteriškumo. Šiandien neutralios lyties mada įgauna pačių keisčiausių pavidalų, tačiau unisex drabužiai skirti dėvėti abiem lytims. Būtent dėl tokių universalių kolekcijų abiem lytims, pasaulyje yra žinomas latvių mados ženklas ONE WOLF. Su dizainere AGNESE NARNICKA kalbamės apie unisex fenomeną interviu e-žurnalui apie kūnus KŪNAS MAG. Rimtai ir iš esmės.

BOMBERIS: Diskusijos dėl unisex mados netyla jau daugelį metų – skaudžiai kliūva dėl ribų trynimo tarp lyčių, dėl to, kad vyrai tapo moteriškais, o moterys – vyriškomis. Ką Jums, kaip drabužių dizainerei, ir kaip žmogui, reiškia unisex ir kaip šią stilistiką perteikiate savo kuriamoje madoje?

AGNESE: Mano nuomone, unisex duoda mums galimybę laisvai pasirinkti ir sukurti tokį garderobą, kuris atitinka mūsų gyvenimo būdą ir skonį. Šis stilius nieko nediktuoja. Jis labiau provokuoja dėvinčiojo kūrybiškumą ir individualumą kuriant savo garderobą.

Kurti unisex stilistikoje pradėjau natūraliai, nes nuo pat pradžių kūriau džinsus. Tai nebuvo sąmoningas planas. Prekių ženklo „One Wolf“ pavadinimas atėjo vėliau, kai galutinai kristalizavosi stilistinė ir filosofinė ženklo tapatybė. Pirmieji sukurti džinsų modeliai įžiebė susidomėjimą mada abiem lytims. Kitas mano, kaip dizainerės, žingsnis buvo pritaikyti savo modelius abiejų lyčių kūno anatomijai taip, kad dėvėjimas būtų maksimaliai patogus. Šis kelias man pasirodė kur kas natūralesnis už atskirų modelių kūrimą atskiroms lytims.

Manau, kad džinsas savaime yra universali ir demokratiška medžiaga. Jį dėvi visų visuomenės sluoksnių atstovai. Be to, džinsai mus supa visur aplink, jų pilnos gatvės, jie nepavaldūs mados dėsniams ir iš mados tiesiog neišeina. Man toks džinsų, kaip visuomenės klijų, vaidmuo atrodo labai simboliškas. Džinsus laikau viena iš svarbiausių šiuolaikinio žmogaus uniformos dalių, kurių nevalia skirstyti į vyriškus ir moteriškus. Jie skirti žmogui. Stengiuosi kurti tai, ko reikia pasauliui, žmonėms.

BOMBERIS: Suprantu, kad „One Wolf“, kaip mados prekių ženklo tapatybė, glaudžiai susijusi su unisex filosofija. Ką buvimas laisvu didmiesčio klajokliu turi bendra su buvimu belyčiu? Ar tai susiję su laisve nuo bet kokių normų ir stereotipų, kuriuos visuomenė bando primesti savo nariams? O gal ryšys ne čia?

AGNESE: Taip, be abejo. Pirmiausiai, unisex susijęs būtent su laisve – ne tik pasirinkimo laisve, bet ir kūno laisve, meile savo pačių kūnams. Juk čia diskutuojame ir apie gyvenimo kokybę ir patogumą apskritai. Be to, man unisex siejasi su pilnatvės jausmu. Deja, didžioji visuomenės dalis unisex estetiką ir vadinamuosius didmiesčių klajoklius mato kaip keistuolius, kuriems nėra vietos mainstream’e.

Unisex stiliaus paprastumas yra priešingas išsišokimo kultūrai, kurią dievina minios Kim Kardashian siekėjų visame pasaulyje. Iš esmės, šiuo metu madoje kaip tik dominuoja šie du absoliučiai priešingi stiliai – blizgesys ir perdėtas savęs demonstravimas randa atsvarą unisex paprastume ir intelektualume. Tačiau su gailesčiu turiu pripažinti, kad pastarasis vis dar yra mažumoje. Džiaugiuosi, kad „One Wolf“ ženklas man ir kitiems asocijuojasi su paprastumu, žmogiškumu, civilizuotu požiūriu vienam į kitą.

BOMBERIS: Ar galima teigti, kad unisex mada atspindi pokyčius visuomenėje – juk gyvename laikais, kai riba tarp lyčių yra kone ploniausia per visą žmonijos istoriją? Ar tikrai egzistuoja atskiri vyrų ir moterų pasauliai, kurių nevalia tarpusavyje maišyti, taip pat ir madoje? O gal žmonės tiesiog tampa laisvesni, laimingesni ir liberaliau vertina savo vaidmenis, vizualines tapatybes, todėl gal šiuo pokyčiu reikia tik džiaugtis, o ne kritikuoti?

AGNESE: Esu įsitikinusi, kad visko pagrindas yra evoliucija. Viskas vyksta natūraliai, palaipsniui. Be abejo, vyrų ir moterų vaidmenys visuomenėje, šeimoje, politikoje, religijoje keitėsi priklausomai nuo vieno ar kito istorinio konteksto. Dabartinėje situacijoje mes pagaliau galime kalbėti apie lygybę ir žodžio laisvę, tačiau net ir XXI amžiuje tai negalioja visam pasauliui. Tikiu, kad turime švęsti galimybę turėti viso ko pasirinkimo laisvę – kitaip ir negalėtų būti! Tai turėtų būti skatinama dar labiau, nes absoliučiai visi žmonės turi prigimtinę teisę įgyvendinti savo svajones ir gyventi savo gyvenimus taip, kaip jie nori.
BOMBERIS: Kalbant apie erotiką, kaip unisex filosofija traktuoja seksualumą? Kas nutinka vyriškumui ir moteriškumui, kai prakalbame apie unisex? Ar unisex atima iš mūsų seksualumą? Ar androgeniškumas, belytiškumas taip pat gali būti seksualūs, net turint galvoje, kad vieni kitus matome pirmiausiai kaip lytį turinčias, seksualias būtybes?
AGNESE: „One Wolf“ įsitikinimu, moteris negali tapti nemoteriška, o vyras nevyrišku tik todėl, kad jie dėvi kokio nors specifinio tipo drabužius. Kiekvieno asmens charizma ir seksualinis patrauklumas yra be galo svarbus santykiuose ir abipusėje traukoje. Ir dažniausiai intelektualus, gerą humoro jausmą turintis žmogus bus kur kas seksualesnis už stereotipiškai seksualiai aprengtą kūną tobulu veidu ir figūra, kuris gundys tik išoriniais bruožais. Visi esame skirtingi, įdomūs ir unikalūs, ir tame slypi visas grožis. Unisex stilius neištrina šios įvairovės, bet priešingai – ją pabrėžia.

Savo ruožtu androgeniška mada ne visada turėtų būti tiesiogiai siejama su unisex stiliumi, nes pastarasis iš esmės tinka abiem lytims. Tuo tarpu androgeniškas stilius, pavyzdžiui, suknelę dėvintis vyras, mano nuomone, sąmoningai griauna vienos iš lyčių tradicinį garderobą. Be abejo, androgeniškas stilius taip pat gali būti labai seksualus – viskas priklauso nuo dėvinčiojo asmenybės! Apranga padeda sukurti charakterį, bet ji tampa seksualia arba neseksualia tik dėvima ant konkretaus asmens. Neseniai sukūrėme sceninius kostiumus klaipėdiečių šokių grupės PADI DAPI Fish naujausiam spektakliui „Aside“. Natūraliai stengėmės kurti tokius kostiumus, kurie neužgožtų pagrindinių herojų – vyro ir moters, taip pat pabrėžtų jų bendrystę, todėl juos aprengėme vienodai. Bet ar tai iš jų atėmė vyriškumą ir moteriškumą? Akivaizdu, kad ne.

BOMBERIS: Unisex filosofijos eksploatavimas madoje turėjo savo pakilimų ir nuopuolių – nuo pirmosios bangos septintojo dešimtmečio Paryžiuje iki šių dienų, kai vis daugiau drabužių dizainerių išnaudoja unisex kaip trendą. Kiek tame yra nuoširdaus noro būti laisviems ir nepriklausomiems nuo lyčių stereotipų, o kiek – gryno verslo, juk mados ženklui belieka sukurti tik vieną kolekciją, ne dvi? Gal net vieną kolekciją per metus?

AGNESE: Mano nuomone, vienos kolekcijos per metus užtektų, tačiau mados pramonės tvarkaraštis turi savo taisykles, kurios nustato tokią greitą įvykių eigą. Ženklas „One Wolf“ turi paralelinę liniją pavadinimu „Uniform“, kurios dėka bandome pasipriešinti šioms taisyklėms. Šioje linijoje pristatome minimalistinius modelius, kurie nekinta besikeičiant mados tendencijoms ir lieka aktualūs kelerius metus. Šiuos unisex modelius lengva derinti vienus su kitais, nes jie paprasti, kruopščiai apgalvoti ir neturi jokių nereikalingų dekoratyvinių detalių.

Kalbant apie sezonines kolekcijas, į jas žiūrime kūrybiškai. Vienareikšmiškai nesame iš tų, kurie vaikosi tendencijų. Priešingai, bandome tas tendencijas pajausti savo pačių „antenomis“. Dizaino prasme siekiame būti tvarūs, kurti ilgiau naudojamus, laikui nepavaldžios stilistikos rūbus. Didžiuojamės, kai klientai mūsų rūbus dėvi kelis sezonus ar net kelerius metus. Deja, mada ir verslas yra neatskiriami, nes kai tik ateina noras užsidirbti iš savo kūrybos, ji tampa verslu. Neatstovaujame mados menininkams, nors ir esame kūrybingi – kiekviena kolekcija pasakoja vis kitokią istoriją, neša vis kitokią žinutę. Mums mada yra visuomenės kalba, saviraiškos įrankis, odė kūrybiškumui ir, be abejo, mūsų duona ir sviestas.

BOMBERIS: Visgi, gal sukurti gerą unisex kolekciją yra kur kas sunkiau, nei dvi kolekcijas abiem lytims?

AGNESE: Atvirai – sukurti unisex rūbą yra sunkesnė užduotis, nes matuoti reikia ant abiejų lyčių modelių. Tai reiškia, kad reikia eiti į kompromisus dizaino prasme, kad rūbas vienodai gerai gulėtų ir ant vyro, ir ant moters. Gal ir būtų paprasčiau kurti dvi vyriškas ir dvi moteriškas kolekcijas per metus – taip, kaip to reikalauja mados pramonė. Tačiau keturios kolekcijos taptų per dideliu iššūkiu tiek laiko, tiek finansinių galimybių prasme. Be to, visais įmanomais būdais stengiamės nekurti ir negaminti nereikalingų daiktų. Net ir sukūrę dvi unisex kolekcijas per metus, į prekybą paleidžiame tik apie septyniasdešimt procentų modelių, nes kaskart stengiamės numatyti, kaip vienas ar kitas drabužis bus perkamas. Jeigu modelį gerai perka, pagaminame daugiau, tačiau prigaminti atsargų mums atrodo visiškai nebūtina ir socialiai neatsakinga.

BOMBERIS: Apskritai, kaip gimsta unisex rūbas? Ar paprastai jis atsiranda iš kažkuriai vienai lyčiai tipinio modelio? Tarkime, jeigu norite sukurti unisex paltą, kaip pagrindą imate vyrišką paltą ar moterišką? Ar egzistuoja kokios nors dizaino abiem lytims taisyklės?
AGNESE: Dažniausiai kaip pagrindą imame vyriško drabužio konstrukciją. Unisex rūbų užsegimas atitinka klasikinį vyriško drabužio užsegimą. Ypač daug vyriškos konstrukcijos naudojame kurdami viršutinius rūbus – paltus, striukes, parkas, taip pat marškinius ir švarkus. Tuo tarpu vadinamosios marškinių suknelės ir džinsai gimsta iš moteriškiems rūbams būdingų konstrukcijų.

Be to, unisex stilistikoje dažnai naudojamas platesnis oversized siluetas, o jį lengviau išgauti iš vyriškų drabužių. Oversized siluetas labai dėkingas unisex drabužiams, nes tokie rūbai neprilimpa prie kūno ir jo neišryškina. Dėl šios priežasties tokie rūbai labai paklausūs tarp nestandartinių figūrų žmonių – labai aukštų ar turinčių didesnes kūno apimtis.
BOMBERIS: Kur prasideda ir baigiasi unisex estetikos ribos? Kuriuos garderobo atributus paprastai lengviausia pritaikyti unisex stilistikai, kad jie harmoningai atrodytų ant abiejų lyčių atstovų – lygiai taip, kaip nutiko unisex kvepalams, kurie puikiai prigijo tiek vyrams, tiek moterims?

AGNESE: Ne visų kategorijų drabužiai galėtų tapti unisex – tai nebūtų nei vizualiai patrauklu, nei logiška. Dėl šios priežasties „One Wolf“ savo asortimente nesiūlo, tarkime, unisex stilistikos vakarinio rūbo, palaidinės ar apatinių rūbų. Labai svarbu pasirinkti tinkamą audinį, kuris atitiktų mūsų prekių ženklo estetiką. Itin retai renkamės permatomus arba per daug standžius audinius. Šiuo metu žaidžiame derindami sportinį stilių su klasikiniu. Neretai naudojame elementus iš darbinės ar kariuomenės uniformos, taip pat tipinius kokios nors subkultūros drabužių elementus. Taip mūsų kolekcijos įgauna dar daugiau siužeto.
BOMBERIS: Pabaigai – ar pati dėvite daug unisex stiliaus rūbų? Kaip išreiškiate savo moteriškąją pusę dėvėdama belytę madą?

AGNESE: Mano garderobe tikrai dominuoja unisex stiliaus rūbai, ir nuo to mano moteriškumas niekur nedingo. Dažnai jaučiuosi kur kas trapesnė ir paslaptingesnė, apsigaubusi dideliu megztiniu ar paltu, nei dėvėdama aptemptą palaidinę. Intuityviai jaučiu, kad drabužis man privalo turėti ne tik vizualinės estetikos, bet ir funkcionalumo bei patogumo. Jis turi kurti tą ypatingą nuotaiką, tapti tais namais, kuriuose jaučiuosi saugi, atsipalaidavusi ir pati savimi. Šiuos jausmus siekiu perteikti ir kitiems. Džiaugiuosi, kad bendraminčių netrūksta.

Įdomu tai, kad nemaža dalis „One Wolf“ klientų – architektai. Jie taip pat pirmieji pastebėdavo ir pagirdavo mūsų kūrinius. Stodama į mados dizaino specialybę akademijoje turėjau atsarginį variantą – architektūrą. Galbūt todėl savo susidomėjimą architektūra kompensuoju per savo mados dizainus. Nemažai analizavau – kodėl gi taip gerai jaučiuosi unisex rūbais? Ir priėjau kelių įdomių, su didmiesčiu ir architektūra susijusių išvadų. Pirmiausiai, mano stiliaus pasirinkimams, kaip ir architektūrai, būdingas tvarumas ir monumentalumas. Be to, man patinka būti didelio miesto šurmulyje, keliauti jo gatvėmis, skubėti ir stengtis nuveikti kuo daugiau, o tam reikia patogių, skirtingoms gyvenimo situacijoms lengvai pritaikomų rūbų. Trečia, man svarbu išsiskirti iš minios tam, kad mane pastebėtų bendraminčiai, kuriems taip pat patinka analogiškas stilius. Manau, kad iš esmės mes renkamės vienokius ar kitokius rūbus tam, kad galėtume sėkmingai komunikuoti su panašiai mąstančiais žmonėmis arba tais, su kuriais mes norėtume užmegzti kontaktą.  Taip buvo per amžius. Tik kartais žmogui būdavo lemta priklausyti vienokiai ar kitokiai grupei, kuriai galiojo vienos ar kitos aprangos taisyklės. Šiandien patys turime galimybę spręsti – būti vienu iš vilkų gaujos ar tigru cirke.

Nuotraukos:

Martins Cirulis ir Janis Sne (lookbooko ir įvaizdinės fotosesijos)
Eglė Sabaliauskaitė (PADI DAPI Fish spektaklio kadrai)

bmb