Mes planuojame, ką veiksime šiandien, rytoj, po metų. Mes prisimename, ką veikėme ryte, praėjusią savaitę ar prieš metus smagią vasarą. Bet niekada nepagalvojame apie tai, kaip kvėpuojame. Neprisimename ir kaip kvėpavome iki tol, kol nosies neužgula siaubinga sloga. Kodėl? Gal todėl, kad niekas niekur nemoko, kodėl yra svarbu kvėpuoti taisyklingai.

Tekstas: jogos mokytoja Karolina Dainytė

Gimstame – įkvepiame ir, atrodo, gana žinių, juk tai vyksta savaime! Iš dalies tai yra tiesa – kvėpavimas, kaip ir mirksėjimas, vyksta natūraliai. Tačiau kvėpavimui dėmesio skirti vertėtų šiek tiek daugiau…

Su kvėpavimu žmonės susipažįsta dainavimo pamokose, kartais sporto klube ir didelio streso metu. „Kvėpuok ramiai ir giliai“, – kas nors ima mokyti iš pašonės. Tačiau kodėl tik tada, kai streso lygis pasiekia aukštumas? Lėtai, giliai ir ramiai kvėpuoti turėtume visada. Būtent taip kvėpuoja vaikai. Atkreipkite dėmesį, kaip apvalūs jų pilvukai pakyla ir nusileidžia. Ilgainiui išaugame iš kvėpavimo pilvais. Suaugę mes kaip povai papučiame krūtinę, merginos įtraukia pilvus, kad prie aptemptos suknelės, neduokdie, nepasimatytų apvalumų ir štai – turime netaisyklingo kvėpavimo pavyzdį.

Prie ko tai veda?

Paviršutinis kvėpavimas bėgant laikui sukelia nuovargį, silpnina imunitetą, net gali išsivystyti mažakraujystė. Deguonies ir dvideginio kiekis organizme nulemia žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, medžiagų įsisavinimą, kraujo apytaką. Kvėpavimas daro įtaką savijautai, proto ramybei, sąmoningumui, mąstysenai ir laikysenai. O laikysena, kaip žinia, daro įtaką kvėpavimo kokybei – taigi ratas yra uždaras. Kai esame susikūprinę, krūtinės ląsta yra užverta, pečiai palinkę į priekį, tad plaučiams nėra kur plėstis. Kai kvėpavimas nėra pakankamai gilus, mūsų kūnas negauna užtektinai deguonies, prasčiau įsisavinamos medžiagos, kūnas silpsta ir imame kuprintis. Ir vėl ratas uždaras.

Todėl svarbu kvėpuoti taisyklingai – kvėpuoti kūno diafragma. Diafragma – tai didžiulis pertvarinis raumuo, skiriantis krūtinės ir pilvo ertmes. Taisyklingai kvėpuojant diafragma nusileidžia ir spaudžia pilvo organus, todėl pilvas šiek tiek atsikiša į priekį, o plaučiams lieka daugiau vietos išsiplėsti ir prisipildyti deguonies.

Svarbūs ir kvėpavimo akcentai: kaip stipriai kvėpuojame, kaip greitai, kiek kartų per minutę. Kvėpuojant taisyklingai – iškvėpimas turėtų būti du kartus ilgesnis nei įkvėpimas. Žinoma, pirmą kartą susimąsčius apie kvėpavimą, bus sunku pasiekti tokių rezultatų – tam reikia skirti laiko. Pradžioje suskaičiuokite, per kiek sekundžių įkvepiate bei iškvepiate ir stenkitės pasiekti bent jau 4 sekundžių trukmę įkvėpimui ir 4-6 sekundes iškvėpimui.

Kam visa tai? Sveikatai, gerai savijautai, gebėjimui atsiriboti nuo streso, dėl geresnės medžiagų apykaitos. Tiesą pasakius, net norintys mesti rūkyti galėtų pritaikyti sau tikrai lengvą būdą – taisyklingą kvėpavimą.

Kai pats tai praktikuoji, pastebi pagerėjusią būseną tik pradžioje, vėliau viskas užsimiršta. Tačiau mokiniai man primena tai, nuo ko pradėjau pati. Vieniems pagerėja miego kokybė, kiti pasakoja, kad darbe ramiau išgyvena stresines situacijas, treti džiaugiasi tirpstančiais kilogramais, o kiti tiesiog mėgaujasi naujai atrasta kvėpavimo ir kartu gyvenimo pajautimo kokybe. Tad viskas paprasta – kvėpuok ir problemos ištirps.