„Nusprendėme, kad norime nuotykio“ – pasakojimą pradėjo Milda. Jiedu, Ignas Štuka ir Milda Vaičiūnaitė, yra bene vieninteliai lietuviai, kurių kūnus puošia paskutinės Kalinga regiono meistrės Whang Od darytos tatuiruotės. „Ta – tu, ta – tu“ – tokį garsą skleidžia bambuku daužomas citrinmedžio spyglys, kuriuo meistrė tatuiruoja į Filipinų kalnuose esantį kaimelį užklystančius turistus. Dėl šio garso rašalo simboliai žmonių kūnuose įgavo ir dabartinį pavadinimą. Rinkdamasis tatuiruočių meistrą, renkiesi, kas tavo odoje įrašys ilgalaikį prisiminimą. Po kelionės pas beveik šimtametę meistrę Whang Od, Mildos ir Igno kojose išliks priminimas apie senąja Mambabatok technika atliktą seansą kažkur aukštai kalnų terasoje, kurioje jie patyrė, ką reiškia bijoti kitą rytą atsibusti be kojos.


Kaip judu atsidūrėte Filipinuose?

Milda: Į Filipinus keliavome dėl kitų priežasčių. Turėjome bent dešimt laisvų dienų ir galėjome pasirinkti kaip jas praleisime: ilsėsimės paplūdimyje ar keliausime pas šimtametę bobutę darytis tatuiruočių. Mes nusprendėme, kad norime nuotykio.

Kur sužinojote apie galimybę keliauti pas meistrę Whang Od?

Ignas: Mūsų draugai pasakojo apie ją, kai buvo Lietuvoje. Milda buvo daug skaičiusi internete.

Tatuiruoti žmonės dažniausiai ilgai renkasi ir planuoja tatuiruotes, o jūs galėjote tik pasirinkti simbolius nuvykę į kalnus?

Milda: Yra daug netiesos, ką žmonės kalba apie tatuiravimąsi pas Whang Od. Tatuiruotes išrenka ne ji. Kaimelyje yra dvipusė lenta. Joje nupiešti įvairūs raštai, iš kurių gali išsirinkti, ką norėtum išsitatuiruoti. Ji pati ant savo kūno turi daug juostelių, kurios imituoja kaklo papuošalus, apyrankes.

Ignas: Kiekviena juostelė ką nors reiškia, pavyzdžiui, medžiotoją arba keliautoją. Jiems tai yra kūno puošyba.

Milda: Ignas išsitatuiravo kario tatuiruotę. Kuo daugiau pasiekimų turėdavo Kalinga karys, tuo daugiau sluoksnių atsirasdavo jo tatuiruotėje. Mano tatuiruotė saugo nuo piktų dvasių ir baimių. Ten jos yra klasifikuojamos į karių, keliautojų, atgimimo, laisvos dvasios ir panašias kategorijas. Keliautoją simbolizuoja krabas, susidedantis iš kelių rombų, taškų ir kelių pagaliukų simbolių.

Ar būtent tokia yra jūsų tatuiruočių reikšmė Filipinuose?

Milda: Esmė tokia, jog Filipiniečiai kažkada seniai kovojo prieš japonus, o Kalinga regionas, kuriame gyvena meistrė Whang Od, buvo vienintelis, kurio kariai šioje kovoje liko nenugalėti. Anksčiau Kalinga kariai nukautų priešų galvas parnešdavo namo – taip nusipelnydavo erelio tatuiruotės ant krūtinės. Tuomet tatuiruotės turėjo daugiau skirtingų reikšmių.

Whang Od vadinama paskutine Kalinga meistre?

Ignas: Taip, viena iš paskutiniųjų, bet jau turi dvi mokines.

Sužinojome, ką jūsų kūno simboliai reiškia ten, o kokią reikšmę jie turi asmeniškai jums?

Milda: Nors Johny Depp dažniausiai nusišneka, tačiau kartą jis teisingai pasakė, kad kūnas – tai užrašų knygutė, o tatuiruotės – įrašai joje. Aš sutikčiau su juo. Tatuiruodamasis sukuri vizualizaciją savo gyvenimo įvykiams. Ši tatuiruotė reiškia mūsų kelionę, mūsų nuotykį ir visas nesąmones, kurias padarėme. Mes nežinojome, kur važiuojame. Neįsivaizdavome, kiek tai užtruks ir ar po seanso dar turėsime galūnes. Iš kaimelio serpantinais keliavome keliasdešimt kilometrų trise ant vieno motociklo. Tačiau tai buvo tokia linksma kelionė, kurią prisiminsime ir galėsime apie ją pasakoti kitiems.

Pasirinkti tinkamą meistrą irgi labai svarbu, tad kokia ji, Whang Od?

Milda: Atvykęs į miestelį gali eiti ir pas Whang Od mokines. Gidas pasakė, kad pas jas mažiau skauda ir jos viską daro tiksliau, negu meistrė. Niekas nežino, kiek metų yra paskutinei meistrei. Sako, kad devyniasdešimt penki arba devyniasdešimt septyni.

Ignas: Taip išėjo, kad abu nuėjome pas meistrę kažkada po pietų. Kai man darė tatuiruotę, ji visada klūpėjo ir vienu metu tiesiog pradėjo bezdėti. Tada pažiūrėjo man į akis, pradėjo juoktis ir dirbo toliau. Ji – paprastas žmogus.

Kaip su ja bendravote?

Ignas: Ji su mumis nebendravo, nes nekalba angliškai. Visada, net kai reikia pasukti koją ar atsisėsti kitaip, ji pasako tai gidui, o gidas išverčia jos žodžius mums.

Milda: Visa tai – neblogas verslas. Kiekvienas gidas gauna mokestį už savo paslaugas. Turistai kaimelyje moka už nakvynę ir net už registraciją atvykus į jį. Atvykęs užsirašai į eilę, o gidas susitaria su kitais kolegomis, kada galėsi ateiti pas meistrę. Tada atvykome vakare, o tatuiruotes mums darė tik kitą dieną po pietų.

Ar tai, kad didelis nuotykis yra paverstas verslu, nenuvylė?

Ignas: Tuo metu apie tai daug negalvojome. Važiavome pas konkretų žmogų.

Milda: Aš važiavau būtent pas ją. Jei jos vietoje būtų kitas žmogus, nebūčiau važiavusi. Tai – lyg geros grupės koncertas, į kurį susirenka tūkstančiai lankytojų. Jame tu negauni individualaus dėmesio, tačiau tai nereiškia, kad koncertas nebuvo geras. Pas Whang Od keliauja todėl, kad ji yra paskutinė Mambabatok meistrė, o ar jos mokinės sugebės tęsti jos darbą – nežinia.


Ar skauda taip stipriai, kaip pasakoja ten apsilankę?

Ignas: Man skaudėjo ir darantis tatuiruotę salone. Skausmas, kurį patiri tatuiruočių salone yra monotoniškas, o Mambabatok metodas yra skausmingas dėl laiko tarpų tarp „skauda“ ir „neskauda“. Tiksliau, kai įkala spyglį tau į odą ir jį atitraukia.

Milda: Ji ant odos užtepa kažkokią košę, o kaldama smailu kaltuvėliu ją įstumia į odą. Kai kala arti kaulo, atrodo, kad į kaulą. Pamenu, kai pažvelgusi matydavau tą spyglį odoje, o ji dar kartą trenkdavo kaltuvėliu ir įstumdavo jį dar giliau.

Kaip gyja žaizda po Mambabatok tatuiravimo seanso?

Ignas: Gijimo procesas daug ilgsenis nei po tatuiravimosi salone. Mano tatuiruotė – šalia pėdos kauliuko, todėl koja atrodė tragiškai, kaip kaladėlė. Ištino, todėl, kai vakare ieškojome viešbučio, kalbėjome apie tai, ar atsikelsime su kojomis, ar be jų.

Milda: Žinojome apie blogas patirtis, todėl pasiruošėme. Turėjome dezinfekcinio skysčio, skustuvėlių, drėgnų servetėlių ir kremų, kuriais reikia gydyti tatuiruotes. Prieš eidami pas meistrę patys švariai nusiskutome kojas ir nusivalėme jas naudodami dezinfekcinį skystį.

Vadinasi, tatuiruočių seansą meistrė atlieka nesteriliai?

Ignas: Adatą, tiksliau, spygliuką ji pakeičia maždaug keturis kartus per dieną ir pati žaizdų nevalo.

Ką jums reiškia jūsų išvaizda ir kodėl identifikuojate save su tatuiruotėmis?

Milda: Kuo toliau, tuo daugiau pasaulio suvokiame per savo akis: tiek bendraudami, tiek skaitydami, tiek keliaudami, todėl, manau, išvaizda yra svarbi, o tatuiruotės padeda išsiskirti. Kiti tiesiog taip išreiškia savo ego arba pasipuošia, nes jiems tatuiruotės yra gražu.

Ignas: Kūnas – kaip paveikslas. Pažiūrėjęs į jį išsyk gali pasakyti ar jis tau patinka. Juo parodai save, tačiau ne tai, koks esi. Tarkime, randai atskleidžia mano gyvenimo patirtį, o tatuiruotės – kurį nors gyvenimo laikotarpį.

Tekstas: Indrė Ožalinskaitė
Nuotraukos: Indrė Ožalinskaitė ir asmeninio archyvo