“Dying in plants embrace,
Human emotions merging with plants leaves,
Near- death experience happening"

Tikrovė ar tik sapnas? Kariauti ar susitaikyti ir pasinerti į potyrį?

Tikriausiai, visi sutiktų su tuo, jog gyvena, tačiau, ką reiškia gyventi iš tikrųjų?

Ar visi yra pajutę mirtį? Egzistuoju ar gyvenu?

Kiekvienas yra įsivaizdavęs savo mirtį, tai įsivaizduoti mums padeda filmai, žiniasklaidos konceptai, sapnai. Svarbu nepamiršti.

Projekte vaizduojamas asmens santykis su mirtimi, aktorius ją užuodžia, jaučia, girdi. Juda muzikos ritmu ir šoka su augalais ar tarp jų, susitapatina.

Performanso scena – oranžerija. Šioje aplinkoje augalai gyvena tam, kad mirtų, o gal jie atlieka gamtos meno kūrinio funkciją ir yra skirti tam, kad jais būtų grožimasi?

Šie augalai gyvena uždaroje erdvėje, kur jiems suteiktos dirbtinės „tobulos“ sąlygos. Prižiūrėtoja juos laisto, stebi, saugoja. Tikriausiai jie norėtų plėsti savo šaknis gilyn į žemę, džiaugtis saule, lietumi visai kaip žmogus?

Tas, kuris negali susitaikyti su mirties idėja ir bando ją nustumti kuo toliau, savo gyvenimą švęsti kiekvieną dieną, nes nežino kas bus rytoj.

Ar tai kaip sutinki savo mirtį parodo, kiek esi prisirišęs prie daiktų, žmonių, susikurtos aplinkos? Aktorius nejaučia baimės, jis džiaugiasi galintis susipažinti su kita gyvenimo puse, keliauja ten ir žavisi.