Praeitais metais atsidarius Lietuvos kultūros atašatui Kinijoje pasirodė ir pirmieji rezultatai - sausios mėnesį Lietuvos teatruose lankėsi LR kultūros atašė Agnės Biliūnaitės lydimi Kinijos teatro ekspertai, o šiuolaikinio šokio teatro AIROS spektaklis „Chimeros karoliai“ (choreografė Aira Naginevičiūtė) jau kovo mėn. viduryje pakviestas atidaryti prestižinės Šendženo eksperimentinio teatro bienalės (Shenzhen Futian) programą. Prieš gastroles Kinijoje, spektaklis „Chimeros karoliai“ bus parodytas kovo 3 d. 19 val. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6,Vilnius).

Anot Šendženo eksperimentinio teatro bienalės vykdančios direktorės GUO QI, delegacijos narės, spektaklis „Chimeros karoliai“ patraukė dėmesį šokio, muzikos, ritmo, garso bei scenografijos vienove. Šis spektaklis – tai šokio, muzikos, ritmo, garso bei scenografijos instaliacijos laboratorijos rezultatas. Jau penketą metų kartu su kompozitoriumi Vladu Dieniniu eksperimentuodama garso ir šokio sandūroje, šiame spektaklyje Aira Naginevičiūtė tęsia judesiu ir šokiu kuriamos muzikos kryptį. Pasitelkdamos įvairias konstrukcijas, objektus, aplinką ir savo kūnus šokėjos kuria garsines skulptūras čia ir dabar. Šokėjai siekia transformuoti akustinius erdvės signalus į optines struktūras, nematomą paversti matomu.

Spektaklyje penkios skirtingų patirčių ir amžiaus šokėjos įkūnija galingus moteriškus archetipus, siejamus su mitine pabaisa. Ugnimi alsuojanti moteriško prado būtybė gali būti nenuspėjama, pavojinga, švelni, mylinti ar motiniška. Šokėjos lyg karolius veria savo troškimus ir iliuzijas, ant išgyventos patirties augina naują odą, taip kaupdamos išmintį ir tvirtybę. Spektaklio “moteris” netelpa į įprastus, mūsų amžiaus, moters grožio sampratos rėmus. Kostiumų dailininkės ir choreografės dėka, moterų kūnai deformuojami ir keičiami, tačiau neįprastos estetikos kūno transformacijos tuo pačiu žymi jų stiprybės ir moteriško gaivalo išraišką.

Choreografė Aira Naginevičiūtė: „Visas spektaklis buvo nuolatinis ieškojimas – kaip sukurti nematomą muziką, išdėstyti choreografiją erdvėje nepririšant šokėjo prie tiesioginio sąlyčio su daiktais. Eksperimentuojant tarp kitų garso išgavimo būdų, atsirado grojimas valais, kurie savo garsu artimi styginiams instrumentams, su balsų prieskoniais.

Taip pat labai netikėta, kai scenografija tampa ypatingo garso instrumentais – kai tikimasi vieno garso, o išgaunamas (kaip buvo mums) obertonas, ir tai yra vienas iš atsitiktinumų. Buvo labai įdomu, kaip surasti vaizdo, garso, šokio, personažų vienovę ir suvesti viską į vieną bendrą partitūrą, nes kiekviena šokėja, be to, kad kuria savarankišką personažą, turi ir atskirą muzikinę liniją, kurios metu atsiranda polifonija.“

Spektaklis „Chimeros karoliai“
Kovo 3 d. 19 val. Menų spaustuvėje (Vilnius).