Prieš pradėdamas gilintis į šią temą, skaitytojau, turi suprasti, kokia aš esu. Aš aukšta. Ir ne šiaip aukšta, kai žmonės sako „tu gal modelis/krepšininkė?” (neneigsiu, jie taip sako). Bet ne, čia ne taip. Aš jaučiuosi kaip padidintas normalios moters variantas arba milžinas iš Spilbergo Avataro. Vidutinio ūgio draugės su pavydu nužvelgia mano kojas ir primena, kad norėtų tokių. Tuo tarpu aš su pavydu nužvelgiu jas ir jų aukštesnius bičus ir pagalvoju, kad irgi norėčiau tokių (santykių).
Autorius: Neneringa
Iliustratorius: Jorge Gallardo
Įsivaizduojat, ką reiškia, kai sėdi bare ir žvilgsniai susitinka su seniai prarastu Rajano Goslingo dvyniu. Drugeliai suplazdena savo mažais sparniukais skrandyje, ausų galiukai parausta, matai save žengiančią link jo prie altoriaus (mano atveju vaizduotė neša tik iki wild sex baro tualete ― ne visiems duota laki fantazija) ir staiga jis atsistoja. Drugeliai cypdami išsilaksto, ausys atgauna natūralią spalvą, o tu atgauni protą. Pasirodo, tai sumažinta Goslingo kopija. Supranti, kad tų 15cm taaaip trūksta (ne, ne apie tuos centimetrus ten, negi manot, kad aš tokia nuspėjama?). Taigi, atostogų romanų, parduodamų prekybos centruose už eurą, pakurstyta aistros akimirka subliūkšta ir grąžina abu herojus į skaudžią realybę. Istorijos finalas daugeliu tokių atvejų aiškus ― niekas prie nieko neprieis, nieko nepasakys, wild sex baro tualete nebus, friend request‘o per facebook‘ą irgi, ir juo labiau nevirpės širdelė žengiant prie altoriaus.
Išvada ― visų šių malonių dalykų nebus, nes mes kompleksuojame. Šimtus kartų kalbėta ir bandyta kovoti su išore idealizuojančiomis reklamomis. Ūgis, svoris, plaukų ilgis, sixpack‘o kvadratėlių skaičius paskaičiuoti taip, kad jautresnei sielai kiekviename žingsnyje atsiras dėl ko jaudintis. Apsimetame, kad esame laisvės vaikai, Europos piliečiai, turime savo individualų drabužių stilių (tik po trijų savaičių nuo naujo sezono pasirodymo parduotuvėse kažkodėl visi atrodom kaip iš H&M ar ZAROS katalogų, bet ką jau čia), bet va kažkodėl dėl savo uždarumo ar baimės apsijuokti prarandame tiek malonumų.
Patinka? Eik, kalbėk, klausk. Tai galioja tiek vyrams, tiek moterims. Dvidešimt pirmas amžius tuo ir žavus, kad sekso apibrėžimas yra plačiausias nei kada buvo ― tavo partneris (ar partneriai) gali būti abiejų lyčių, visų rasių, religijų, politinių pažiūrų, ūgio ir svorio. Tai nebėra svarbu. Svarbiausia, kad jūs abu būtumėte sąmoningi ir norėtumėte to paties. Jūs galite mylėtis atsistoję lifte, baro tualete, paplūdimio kopose ar kur tik užsimanysite. Galite tamsoje po antklode, galite baseine su liberalaus požiūrio trečiu draugu ar drauge, nes who the fuck cares. Žinau, kad daugelis po išdidžia veido išraiška ar sarkastišku tonu slepiate milijoną kompleksų (aš irgi, jeigu ką). Bet daug prarandate. Pažadu sau ir jums, kad mažiau bijosiu apsikvailinti. Būsiu drąsesnė. Visgi, mano geriausias seksas ever* buvo su žemesniu biču, o tai tik dar vienas įrodymas, kad kūno standarto apibrėžimas pats savaime tampa nelogišku žodžių junginiu. Tai, kokie yra mūsų kūnai, nėra ir neturi būti svarbu, todėl šį kartą palinkėsiu nebijoti ir bandyti. Patikėkit, verta.
* Tas, kur highfive‘ini su biču, parūkai ir po 10 minučių jis vėl įrodo, kad neklydai nuspręsdama atsidurti pas jį.
Krepšelyje nėra produktų.