UŽSIDAROME NERIBOTAM LAIKUI

Paskutiniai vienetai su nuolaidomis

Joga

Joga per pastarąjį dešimtmetį tapo populiariu fiziniu užsiėmimu. Tačiau daugumos žmonių nuomonė apie ją vis dar yra skirtinga, o neretai ir pagrįsta mitais. Neseniai teko išgristi, kad jogą renkasi „tik tokie žmonės, kurie gyvenime yra turėję labai didelių traumų bei susidūrę su psichologinėmis problemomis“. Negaliu to paneigti. Teko sutikti ir tokių, kuriuos ant kilimėlio atvijo sunkumai. Tačiau dažnas praktikuojantis jogą yra mylintis save ir gyvenimą. Žodžiu, kaip ir visur gyvenime.

Tekstas: Karolina Dainytė, jogos mokytoja.
Nuotraukos: Lena Bell, Rachel Scott

Pati jogą praktikuoju jau penkerius metus, o visai neseniai įgijau jogos mokytojo statusą. Šiais keliais pasukau tiesiai iš sporto klubo. Pradžioje, kaip ir daugeliui merginų, man rūpėjo pagražinti kūno formas, o tik vėliau atradau tikruosius jogos lobius.

joga meditacija

Psichologinė pusė

Mitas: jogą renkasi silpnesni žmonės.

Kodėl žmonės apskritai renkasi jogą? Nelankantiems ir nesidomintiems neretai ji atrodo kaip kitokia anoniminių alkoholikų susirinkimų versija – ex-narkomanų, sektantų, pamišėlių arba žmonių, patyrusių tragiškas traumas su krūva paklydėlių, nežinančių, ką daryti su savo gyvenimais, kurie susirenka pakvėpuoti ant kilimėlio. Deja, tai tik ribotų žmonių interpretacijos. Yra ir tokių, kurie teigia, kad čia mada. Gal ir mada, bet, sakyčiau, labai gera mada.

Įprastai sportuojančio žmogaus mąstymas keičiasi neženkliai: atsiranda susidomėjimas mityba, imama skaičiuoti baltymus, angliavandenius, iš stalčiaus traukiamas metras ir matuojamos apimtys. Vieniems motyvacijos pakanka ir pavyksta pasiekti rezultatų, kitiems – nelabai. Tačiau tai tik išoriniai pokyčiai. O kas vyksta žmogaus viduje? Gal imama daugiau pasitikėti savimi? Gal. Tačiau jei galvoje ir suvokime apie savo kūną niekas nepasikeičia – tai vos baigus lankyti sporto salę, pasitikėjimas gali lengvai sugriūti.

Su joga reikalai šiek tiek kitokie. Joga turi savo filosofiją ir siekia išjudinti suvokimą iš vidaus. Ji skatina meilės ir laimės ieškoti savyje, o ne meilę sau, kaip tobulų formų pavyzdžiui. Ne veltui žodžio „joga“ reikšmė yra kūno, proto ir sielos harmonija. Kol žmogaus protas nebus ramus – norimų rezultatų pasiekti nebus lengva. Tačiau, kai tikslu tamps atrasti vidinę ramybę – tada ir džiaugsmas, ir meilė, ir gražios formos ateis kartu.

joga

Vidinė ramybė

Mitas: joga – nuobodiems žmonėms.

Kas ta vidinė ramybė? Kiekvienam ji yra kitokia ir reikalinga dėl skirtingų priežasčių. Man asmeniškai daug metų pradirbus chaotiškoje aplinkoje, kur kiaurą dieną akis merkiau mirgančiame kompiuterio ekrane, kildavo neigiamų emocijų, o susikaupti, nusiraminti ir susikoncentruoti tapdavo itin sudėtinga. Žinoma, ne visiems reikia tapti jogos mokytojais. Tačiau man tai atrodė geriausias planas pabėgti nuo chaoso ir priartėti prie savo svajonių.

Tačiau pripažinkime – nėra darbo, kuriame viskas visada sklandu. O žmonės su atsiradusia įtampa susitvarko skirtingais būdais. Vienas populiariausių – taurė ar bokalas gėrimo, su svaiginančiais laipsniais. Kiti renkasi aktyvų laisvalaikį, šokius arba sportą. Dar kiti užsiima rankdarbiais ar kitokia, raminančia veikla. Tačiau patekus į stresinę situaciją neprisimename šokių žingsnelių, atsilenkimų variacijų ar neriamos servetėlės raštų. Susinerviname, paleidžiame pyktį, o kartais ir balsą. Taigi, vidinė ramybė yra tai, ką susikuri savyje, atrandi saugią zoną, savo centrą ir neleidi, kad aplinka tave išmuštų iš vėžių.

Vartotojiškoje visuomenėje gebėjimas nepasiduoti išorės dirgikliams ir į juos nereaguoti yra ypač svarbus, ypač siekiant kokybiškai atlikti savo darbus bei pareigas. Vargu ar gali nuveikti ką nors naudingo, kai esi kupinas įtampos, streso ar net pykčio. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės renkasi jogą, nes būdamas stabilus, gali išlikti savimi. O tai nereiškia, kad tapsi nuobodžiu.

joga

Fiziolioginė pusė

Mitas: aš esu netinkamas jogai.

Ne kartą teko išgirsti žmones, klausiančius patvirtinimo, ar jie yra tinkami praktikuoti jogą. Dažniausiai jogos bijo vyrai save įvardijantys kaip „medinius“. Tačiau joga nėra cirkas ar akrobatika, kur reikia rodyti triukus.

Jogos praktika yra labai skirtingų lygmenų. Nelendant gilyn į meditacijas, tai galioja ir fizinėje praktikoje. Jogą gali praktikuoti iš esmės visi, neturintys rimtesnių fizinių sutrikimų. Ja gali užsiimti vaikai, jaunuoliai, suaugę, senjorai ar net besilaukiančios moterys. Galėjau ir aš, kai turėjau abu sulaužytus rankų riešus. Viskam yra atitinkami pasirinkimai ir variacijos. Joga padeda kietam kūnui tapti stipriu, lanksčiu, o svarbiausia – patogiu. Nesvarbu, kaip toli esame nuo „tobulos“ asanos (sanskr. Poza), svarbu, kad jaučiame, jog kūnas dirba, kad jaučiame kvėpavimą, kad sugebame sukoncentruoti mintis.

Taip iš fizinės praktikos pereiname į kitą etapą, kai pajungiamas sąmoningumas, padedantis pasiekti geresnių rezultatų, peržengti savo įsivaizduojamas ribas tiek ant kilimėlio, tiek gyvenime. Dėl to žmonės renkasi jogą, dėl to lieka joje, nes dalykai ima vykti taip, kaip norisi. Nes išmokstame dalintis meile su aplinkiniais, išmokstame gerbti ir mylėti save bei savo kūną. Kai nebeskaičiuojame kalorijų, nes ateina suvokimas ir norisi tiesiog vagyti sveikiau. Keičiasi suvokimas apie save ir aplinką, formuojasi kitokios vertybės. Dėl to žmonės renkasi šį kelią.

Nesakau, kad visi turite tapti jogais. Aš tik džiaugiuosi pati tai atradusi ir norėjau pasidalinti su Jumis, kas mano supratimu yra joga.

Joga

Kodėl žmonės renkasi jogą?

Andrius 23 m. Man joga atrodo bobiškas užsiėmimas. Ji man nėra įdomi, todėl negaliu paaiškinti, kodėl žmonės ten eina. Matyt, nori prasimankštinti, o ypač, kai dirba sėdimą darbą.

Tautvydas 24 m. Man nėra tekę susidurti su joga, bet manau, kad tai kaip ir kiekviena sporto rūšis turi būti atrasta paties žmogaus. Mano nuomone, jogą renkasi kelių tipų žmonės: kurie turi sunkų, pilną streso ir išbandymų gyvenimą; žmonės, kurie yra artimesni dvasiniam gyvenimui; žmonės, kurie šiuo sportu nori kažką išreikšti (gal meno kryptis), arba galiausiai žmonės, kurie yra išbandę viską ir jiems liko tik joga. Joga yra išskirtinė, nes nedaugelis ją supranta – kaip ir aš. Pavyzdžiui, kovinį sportą man daug lengviau suprasti.

Aistė, 19 metų. Niekada nemaniau, jog koks nors užsiėmimas gali taip pakeisti mano gyvenimo būdą. Joga – tai yra nuostabi veikla, kuri padeda atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės.

Rimantė 28 m. Joga, man yra visiškai nežinoma. Ji niekada manęs nedomino. Manau, kad tai puikus užsiėmimas medituojantiems žmonėms, puikus gydimo instrumentas, taip pat naudingas kūnui ir sielai. Visa tai susiformavo iš draugų ir pažįstamų pasakojimų. Nemanau, kad jogą praktikuojantys žmonės kardinaliai skiriasi nuo kitų, tačiau mano manymu jie yra ramesni. Matyt, spindi vidinė ramybė. Jie turintys daugiau kantrybės, nors anksčiau galvojau, kad tai nuobodūs žmonės. Turiu draugų, kurie pamėgo jogą ir viskas jų gyvenime susitvarkė. O yra ir tokių, kurie pabandė ir nepatiko.

Uždaryti
Prisijungti
Uždaryti
Krepšelis (0)

Krepšelyje nėra produktų. Krepšelyje nėra produktų.





0