Žinot tą jausmą kai niežti nugarą. Ir kaip malonu būna, kai ją pasikasai. Būna, kad labai sunku pasiekti tą norimą vietą tai tiesiog paprašai žmogaus, su kuriuo dažniausiai sieja intymus fizinis (matyt ir emocinis) ryšys, pakasyti. Tam, kad būtų rastas tikslus niežtintis taškas, vyksta bandymai nurodyti jo vietą: „Kairiau. Aha... Žemiau. Ten, po mentim. Aha... Smarkiau. Oooo... Dar truputį! Ahaaa. Mm.. Vėl aukščiau! Joooo. Gerai...“
Tai sukelia malonumą. Esate patenkintas ir pakasytas. Matyt žmogus, kuris jus pakasė taip pat jaučiasi gerai, nes suteikė jums trumpą malonumo akimirką. O kas gi nemėgsta kitam žmogui suteikti laimės?
Autorė: Neneringa
Iliustratorė: Kamyameha
Tai sukelia malonumą. Esate patenkintas ir pakasytas. Matyt žmogus, kuris jus pakasė taip pat jaučiasi gerai, nes suteikė jums trumpą malonumo akimirką. O kas gi nemėgsta kitam žmogui suteikti laimės?
O dabar klausimas Jums: jeigu šalia nėra kas pakasytų, bet taip norisi, ar laukiate, kol atsiras tas vienintelis, kuris Jus pakasys? O gal einate penktadienį su draugėmis/draugais į klubą ir ieškote kažko, kas tą naktį Jus pakasytų? Juk tai kvaila – žinoma, kad ne! Pasikasote tuojau pat. Ar slepiate nuo draugų, kad pats kasotės, jeigu šalia nėra kas pakasytų? Vėl gi juokinga – aišku, kad ne! Juk tai paprastas fiziologinis poreikis, kuris turėtų būti aiškus ir suprantamas visiems.
Bet pala, čia juk rubrika apie seksą! Tai prie ko čia?..
Galbūt jau suprantate, kur lenkiu?
Man yra tekę kalbėtis su draugėmis masturbacijos (labai baisus žodis, kaip jį pakeisti?! „savęs lietimas“? ) tema. Beveik visos neigė tai darančios. Kitoms buvo gėda apie tai kalbėti. Kodėl mes vis dar taip bijome apie tai kalbėtis? Juk visi tai darome. Žinoma, dažniausiai atrodo, kad su vyrais „viskas aišku“. Tik man visada keista, kai merginos sako, kad „jau maniškis tai tikrai taip nedaro“. Daro, mieloji, tik tau nesako. Nepanikuokite, nieko baisaus, kad jis tai daro. Tai nereiškia kažkokios neištikimybės, nemeilės. Manote, jam smagu nuo jūsų tai slėpti? Ir visai nesvarbu, ar jūs šventai tikite, kad mylimasis kačiukas mažiukas zuikis to nedaro, ar tiesiog bandote save ir kitus įtikinti, kad jis doras ir tyras, it Liudas Vasaris (pirmojeje Altorių šešėly daly, nes vėliau jis visai ten jau pašėlo). Ne! Kai Jūs ramiausiai ryte darotės super sveikus pusryčius iš neskaldytų avižų ir šviežių vaisių, jis duše greitai ir maloniai amm… nusismauko. Sako, nežinai ir širdies neskauda. O jeigu žinotumėt, ar būtų labai svarbu? Juk jam tiesiog niežtėjo nugarą, ir pasikasyti pačiam buvo žymiai lengviau, greičiau ir paprasčiau, nei Jus traukti iš malonių rytinių rūpesčių.
Vėl gi – kaip vyras jaučiasi slėpdamas šį faktą nuo savo draugės ar žmonos? Lyg darydamas nusikaltimą. Žinoma yra tokių porų, kurios kalbasi apie tai, ir dėl to abu partneriai jaučiasi saugesni. Pasitikėjimas nuo to tikrai nesumažėja. Rekomenduoju paklausti antros pusės apie tai, ramiai pasikalbėti. Pati išmokau tai toleruoti, priimti kaip normalų, paprastą faktą, nesureikšminti. Patikėkite, jam bus maloniau, jeigu netyčia užtikusi jį ne pradėsite barti kaip penkiametį apipaišiusį sieną, ar raudoti, it išduota mylimoji, o mirktelėsite ir galbūt prisidėsite.
Damos. Dar vienas patarimas iš mano pusės – jeigu nebandėte pačios – pabandykite. Malonu. Kaip meditacija. Gerai, neliepiu visiems pasakoti apie tai. Galite paklaustos vis dar teigti, kad to tai jau tikrai nedarote. Fui, duše tik prausiatės ir galvojate apie savo sveikus pusryčius iš skaldytų avižų ir vaisių. Bet pabandykite. Ir jeigu turite antrąją pusę pasikalbėkite apie tai. Atvirumas padeda atsikratyti kompleksų, sutvirtina ryšį. Ir galbūt vis trumpiau trunka tas „kairiau… aha. Va čia. Šiek tiek į viršų… mmm. Taaaaip.“
Krepšelyje nėra produktų.